Norintiems ypatingų panoramų: „YIT Lietuva“ Kaune užbaigė unikalaus „Neries“ namo statybas
Keturi iš dešimties gyventojų per artimiausius penkerius metus planuoja keisti būstą. Pagrindiniai esamo būsto keitimo motyvai buvo turimos gyvenamosios vietos neatitikimas poreikiams, noras gyventi patogiau ir padidėjusios finansinės galimybės, parodė statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Rinkos dalyviai nurodo, kad, esant stabiliai ekonominei situacijai ir pagerėjus asmeninei finansinei padėčiai, būsto rinkos aktyvumą didina ne tik perkantys nekilnojamąjį turtą savo reikmėms, bet ir investiciniais tikslais.
Apklausus penkių didžiųjų šalies miestų gyventojus, ar per artimiausius penkerius metus jie planuoja keisti būstą, 39 proc. nurodė, kad tai planuoja padaryti. Didžiausias naujo būsto poreikis fiksuojamas 25-40 metų amžiaus grupėje: net 7 iš 10 respondentų, atsakiusiųjų teigiamai, buvo nurodyto amžiaus grupės. Įsigyti naują būstą dažniau planavo vilniečiai (44 proc.) nei Kauno (35 proc.) ar kitų didžiųjų miestų gyventojai (34 proc.)
Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigia, kad gyventojų nuotaikas atspindi ir gerokai padidėjęs susidomėjimas būstu. „Jei lygintume šių metų pradžios būsto pardavimus su praėjusių metų, tai jie yra gerokai didesni. Jokių požymių, kad artimiausiu metu jie mažėtų , nėra. Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia išaugusį susidomėjimą būstu, yra stabili ekonominė padėtis, pagerėjusi žmonių finansinė padėtis, taip pat žmonių noras atsinaujinti“, – aiškina K. Vanagas.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė teigia, kad būsto rinka išliko aktyvi. „Būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje nenuslūgo. Dėl istoriškai žemų būsto paskolų palūkanų butai išlieka lengviau įperkami nei prieš kelerius metus, o atlyginimų augimas apima daugiau sektorių. Šie veiksniai ir toliau yra pagrindiniai naujo būsto paklausos skatinimo varikliai“, – teigia J. Gumuliauskienė.
Būstą įsigyti planuojantys respondentai kaip dažniausią priežastį nurodė norą gyventi patogiau (41 proc.), pasikeitusias šeimynines aplinkybes ir atsiradusi poreikį didesniam būstui (35 proc.), norą gyventi gražiau įrengtuose namuose su moderniai sutvarkyta aplinka (28 proc.), padidėjusias finansines galimybes (26 proc.), norą gyventi naujos statybos namuose (21 proc.). 16 proc. kaip pagrindinį namų keitimo motyvą nurodė morališkai pasenusį būstą. Atsakant buvo galima pasirinkti ne vieną priežastį.
„Pažvelgę į atliktos apklausos duomenis, matome, kad daugėja ne tik siekiančių pasigerinti buitį, tačiau ir perkančių būstą investiciniais tikslais“, – teigia „YIT Kausta“ vadovas.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė J.Gumuliauskienė teigia, kad žmonės, įsigyjantys būstą skolintomis lėšomis, dažniausiai jame gyvena patys. Perkantys būstą investiciniais tikslais, nuomai, dažniau naudoja asmenines lėšas. „Kadangi būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, kurį prisiimant būtina gerai pasverti savo ar savo šeimos finansines galimybes tiek dabar, tiek ateityje, dažniausiai būstą su paskola įsigyja asmenys, perkantys namus sau nuolat gyventi ir tik labai nedidelė dalis gyventojų su paskola įsigytą būstą nusprendžia nuomoti“, – teigia „Swedbank“ atstovė.
Didesnioji gyventojų, neplanavusių keisti būsto, dalis buvo vyresnio amžiaus (70 proc.). Nekeisti savo esamo būsto į kitą dažniau planavo Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių (48 proc.) gyventojai, rečiau – kauniečiai (40 proc.) ir vilniečiai (36 proc.). Nagrinėjant, kokie motyvai lemia nenorą keisti būsto, paaiškėjo, kad 7 iš 10 gyventojų, neketinančių keisti būsto, labiausiai riboja finansiniai ištekliai. Labiausiai lėšų trūkumas ribojo klaipėdiečių, panevėžiečių ir šiauliečių pasirinkimą, mažiau – kauniečių ir vilniečių.
Gyventojų apklausą šių metų kovo–balandžio mėnesiais atliko rinkos tyrimų ir nuomonės apklausos bendrovė „Norstat LT“. Buvo apklausta 800 respondentų, gaunančių vidutines ir aukštesnes pajamas, iš penkių didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.