Tarandės tunelio statybų užkulisiai: nuo siurprizų grunte iki modernių inžinerinių sprendimų

Ties įvažiavimu į Vilnių automagistralėje Vilnius-Panevėžys prasidėjo antrasis Tarandės tunelio statybų etapas. Užtikrinti saugų įvažiavimą į Tarandės mikrorajoną ir panaikinti spūstis sostinės prieigose padėsiantis infrastruktūros projektas išsiskiria savo sudėtingumu, o „Via Lietuva“ užsakymu darbus atliekančiai tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovei „YIT Lietuva“ tenka spręsti su vietos geologinėmis sąlygomis ir eismo intensyviame kelyje nukreipimu susijusius iššūkius.

Didins eismo saugumą ir mažins spūstis

Tarandės tunelis yra vienas iš svarbiausių ir didžiausių šiuo metu Vilniuje įgyvendinamų kelių infrastruktūros projektų. Jis užtikrins saugų ir patogų įvažiavimą į Tarandės mikrorajoną, kuris pastaraisiais metais sparčiai plėtėsi. Iki šiol norint patekti į Tarandę reikėjo iš magistralės atlikti pavojingą posūkį į kairę, kuris trukdė eismui viename iš pagrindinių šalies kelių ir lėmė spūsčių formavimąsi.

„Šis 6,2 mln. eurų vertės projektas leis tiek padidinti eismo saugumą, tiek palengvinti keliones eismo dalyviams. Įrengiamas tunelis su dviejų lygių sankryža, saugumo salelėmis bei kitomis priemonėmis leis sumažinti eismo įvykių tikimybę. Naujoji infrastruktūra taip pat gerokai padidins eismo srautų pralaidumą ir panaikins arba reikšmingai sumažins spūstis ties šiuo įvažiavimu į Vilnių“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Grunte – netikėtas atradimas

Siekiant kuo aukštesnių kokybės rezultatų, nuolat atliekami kontroliniai bandymai, tad vien pirmojo etapo 3 sluoksnių asfalto dangos įrengimas truko ilgiau nei 3 savaites. Pirmojo etapo darbams trukdė lietingi orai ir atrastos gruntinio vandens sankaupos, susidariusios dėl mažai laidžių molio ir dulkio sluoksnių žemėje. Dėl to, už atraminių tunelio sienų ir ramtų teko papildomai įrengti drenažo sistemas.

„Įgyvendinant tokius sudėtingus projektus reikia būti pasiruošus netikėtumams ir iššūkiams. Tarandės tunelio statybose jų taip pat netrūksta, tačiau pasitelkiame sukauptą patirtį iš kitų infrastruktūros projektų ir ieškome geriausių sprendimų. Kai kuriais atvejais konsultuojamės ir su kolegomis iš kitų „YIT“ grupės šalių, todėl galime remtis tiek vietos, tiek tarptautine inžinerine patirtimi. Tai padeda greitai reaguoti į kintančias aplinkybes ir užtikrinti darbų kokybę bei saugą“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Taikomi pažangūs sprendimai

Statomame tunelyje gausu modernių inžinerinių sprendimų. Formuojant nuovažą ir tunelio atramas įrengiamos sudėtingos gręžtinių polių konstrukcijos, kurios užtikrina tvirtą pagrindą ir stabilumą. Polių siena papildomai sutvirtinama dviem eilėmis specialių inkarų – jų iš viso numatyta daugiau nei šimtas. Šie inkarai sujungia skirtingas tunelio konstrukcijos dalis, kad būtų užtikrintas vientisumas ir atsparumas apkrovoms.

Konstrukcijos vientisumą ir atsparumą vandeniui užtikrina tarpų tarp polių sandarinimui naudojamos specialios technologijos – į gruntą leidžiami sandarinamieji mišiniai, kurie užpildo ertmes ir neleidžia patekti vandeniui. Iš viso tokių sandarinimo įrenginių ilgis siekia daugiau nei kilometrą. Papildomai, siekiant apsaugoti tunelį nuo gruntinio vandens poveikio, naudojama bentonitinė hidroizoliacija.

Tunelio perdanga formuojama iš T formos gelžbetoninių sijų, kurios statybvietėje apjungiamos monolitiniais ruožais. Tokia surenkamoji konstrukcija leidžia darbus atlikti efektyviau, o norimus techninius parametrus pasiekti mažesniais kaštais.

Prioritetas – saugumas

Darbus rangovams apsunkina tai, kad tunelis statomas intensyvaus eismo zonoje, kur susikerta transporto srautai iš Vilniaus vakarinio aplinkkelio, Ukmergės ir Tarandės gatvių.

„Atliekant darbus didelis dėmesys skiriamas eismo saugumui. Darbų zonoje nuolat keičiasi judėjimo kryptys, todėl vairuotojams svarbu būti atidiems ir sekti kelio ženklus. Vairuotojus raginame iš anksto pasitikrinti maršrutus ir laikytis laikinų ženklinimų“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuva“ atstovo teigimu, taip pat siekiama mažinti darbų poveikį aplinkai. Projekte numatytas šlaitų tvirtinimas eroziją stabdančiu audiniu ir jų apželdinimas. Siekiant sumažinti oro taršą dulkėmis, įrenginėjama danga yra nuolat laistoma vandeniu. Pažangūs statybos metodai, technologijos ir medžiagos suteikia galimybes sumažinti darbų CO2 pėdsaką ir susidarančių atliekų kiekį, kuris yra atsakingai rūšiuojamas.

Tarandės tunelį eismui planuojama atidaryti kitų metų vasarą. Automagistralė Vilnius-Panevėžys yra transeuropinio TEN-T transporto tinklo dalis, todėl šio tunelio statybos yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu svarbus projektas.