Daugiau vietos namuose: kaip lengvai atsikratyti nebereikalingų daiktų?

Namų organizavimo paslaugas teikianti, prekių ženklo „Viskas savo vietoje“ įkūrėja Karolina Urbanienė teigia, kad daiktų išmetimo tema Lietuvoje – ganėtinai nauja. Tačiau kaupimo tendencijos – įsišaknijusios.

„Lietuviai turi lyg daiktų kaupimo geną, kurį mums įdiegė nepriteklių jautę tėvai ar seneliai. Dažniausiai opiausia vieta namuose – virtuvė. Galbūt į ją investuota dešimtys tūkstančių eurų, pasinaudota interjero dizainerių paslaugomis, tačiau atsidarius dureles išvystame visišką betvarkę“, – teigia pašnekovė.

Kad problema iš tiesų egzistuoja, kiekvienas supranta skirtingai: vieni ją jaučia, bet negali identifikuoti konkrečiai; kiti neberanda reikalingų daiktų; kartais problemą identifikuoja šeimoje kylantys ginčai.

Startas pokyčiams – sezoninis tvarkymasis

Urbanienė akcentuoja, kad daiktų atsikratymo procesas neįvyksta labai greitai. Dalis žmonių prie jų tiesiog prisiriša. Kartais tai lemia ir daiktų kaina, tačiau reikia suprasti, kad daikto laikymas namuose išleistų lėšų nesugrąžins, o kaip tik toliau „vogs“ vietą.

„Ideali proga „išsilaisvinti“ nuo nereikalingų daiktų – sezoninis tvarkymasis. Svarbiausia jokiu būdu nepasiduoti pagundai „kitąmet tikrai prireiks“ ir užduoti sau kritinius klausimus, pavyzdžiui, „Ar šį daiktą panaudojau per visą vasarą?“ ir „Ar, jei pamatyčiau parduotuvėje, vėl jį įsigyčiau?“. Tai leidžia objektyviai įvertinti, kurių daiktų mums iš tiesų reikia“, – akcentuoja „Viskas savo vietoje“ įkūrėja ir dalijasi keliais būdais, kaip atsikratyti vietą namuose „vagiančių“ rakandų:

• Išgelbėti gali „Trijų dėžių metodas“. Jei daiktas nebereikalingas, jis turi keliauti į vieną iš trijų dėžių: pirmoje jų esantys rakandai skirti atidavimui, antroje – išmetimui, trečioje – pardavimui. Verta išsikelti tikslus, pavyzdžiui, kiekvienoje dėžėje turi atsirasti bent po 10 daiktų. Dėžėms prisipildžius, būtina iškart imtis veiksmų, kitaip egzistuoja tikimybė daiktams grįžti ten, iš kur jie ir atkeliavo.
• Turbūt sunkiausia atsikratyti sentimentus keliančių daiktų. Tačiau ir čia reikia jausti saiką bei suprasti, kad vertę turi ne daiktas (ypač jei jis nėra matomas ir nesukelia teigiamų emocijų), o prisiminimas. Tad galbūt prieš atsikratant daikto verta jį „perkelti“ į skaitmeninę atsiminimų dėžutę.
• Atsikratyti šių daiktų gali padėti dėžė su ant jos užrašyta data. Jei iki tol dėžė nebus atidaryta, ji su savo turiniu bus atiduota arba išmesta. Visgi, šis būdas taikomas jau kraštutiniais atvejais.
• Jei namuose nereikalingų daiktų itin daug, K. Urbanienės rekomendacija – 30 dienų iššūkis. Principas paprastas: pirmą dieną atsikratoma vienu daiktu, penktą dieną – penkiais daiktais ir t.t. Žinoma, jei jaučiamas energijos pliūpsnis, pirmą dieną galima pradėti ir nuo 30 daiktų, tereikia tai pasižymėti grafike.
• Atsikratant nereikalingų daiktų spintoje, gali pagelbėti atvirkštinių pakabų metodas. Sezono pradžioje visų drabužių pakabas reikėtų sukabinti atvirkščiai, o kartą panaudojus drabužį, pakabą apsukti patogesne puse. Pasibaigus sezonui tampa akivaizdu, kurių rūbų neprireikė – telieka sau atvirai atsakyti, ar jų dar prireiks artimiausiu metu.

Tvarkymuisi – ir vaikų įdarbinimas

Kita itin naudinga praktika – prieš save išsidėlioti turimą turtą. Tuomet, daiktus skirstant pagal savo sugalvotus kriterijus, taptų aišku, ar jų nėra pernelyg daug, dalį jų galima atrinkti utilizavimui ar atidavimui.

„Daiktų dovanojimas gali atnešti daugiau džiugesio nei jų buvimas lentynoje. Tai taip pat turi naudos, pavyzdžiui, ugdant vaikus ir jų pasirinkimo laisvę. Tvarkant vaikiškas knygutes galima sutarti, kad dalį jų padovanosime knygučių išvis neturintiems vaikams. Toks įtraukimas galbūt ir nebus itin efektyvus, tačiau neabejotinai duos naudos ateityje“, – aiškina K. Urbanienė.

Tuo metu paaugliams rekomenduojama duoti kitą užduotį – jie gali nufotografuoti ir sukelti nebereikalingus daiktus į internetines drabužių ar kitų daiktų pardavimo platformas.

Kokių klaidų nedaryti?

Namų organizavimo specialistė pastebi, kad viena iš pagrindinių klaidų – plano neturėjimas. Kai tvarkantis namus nusimatoma, kada ir kurie kambariai bus tvarkomi, namus organizuojant plano dažniausiai pritrūksta. O užsimojus vienu kartu nuveikti labai daug, galima greitai perdegti. Tuomet nereikalingi daiktai gali greitai grįžti į savo vietas ir toliau dūlėti.

Pasitaiko ir tokių atvejų,  kai netvarkingų namų kertelių problemą bandoma spręsti daiktus perdėliojant į kitas vietas. Tačiau reikia suprasti, kad daiktų kiekis nuo to nepasikeičia. Didžiausia klaida – neskirstymas į kategorijas.

„Atsidarius stalčių ranka tiesiog privalo tiestis į tam tikrą pusę, privalu žinoti, kur daiktas yra. Kartais gelbsti įvairių organizavimo priedų kaip dėžutės ir skirtukai įsigijimas. Svarbiausia, kad kiekvienas reikalingas daiktas turėtų savo namus jūsų namuose“, – akcentuoja „Viskas savo vietoje“ įkūrėja.