• Patarimai
  • 2020-12-04
  • 690 peržiūros

Ekologiškos gyvensenos puoselėtoja: „Pasaulio pakeisti negalime – atsakingi esame už save“

Jau daugelį metų pagal „Zero waste“ filosofijos principus gyvenanti Gintarė Klimienė pripažįsta, kad tvarus ir ekologiškas gyvenimo būdas – kantraus darbo rezultatas. Šiandien mergina džiaugiasi, jog keisdama gyvenimo būdą ji ne tik gerai pažino save, sustiprino sveikatą, bet ir susikūrė išskirtinio stiliaus, individualius poreikius atliepiančius namus. Šįkart „Namų tinklaraščio“ interviu kviečiame iš arčiau susipažinti su tvaraus gyvenimo filosofijos taikymu namuose.

Gintare, kaip jūsų gyvenime vietą rado „Zero waste“  filosofija? Galbūt tam įtakos turėjo jūsų šeima?

Globaliomis problemomis ir tvariu gyvenimo būdu domėjausi jau nuo ankstyvos paauglystės. Gyvendama Vokietijoje suformavau tvirtas aplinkosaugines vertybes, o Kanadoje stipriai praplėčiau suvokimą apie tvarų gyvenimo būdą ir jo įtaką gyvenimo kokybei. Kartą, susipažinusi su „Zero waste“ aktyvistu, nusprendžiau pati mesti sau iššūkį ir ėmiau aktyviai domėtis bei įgyvendinti šio judėjimo principus savo gyvenime.

„Zero waste“ filosofija šiandien išgyvena tikrą aukso amžių, visgi dalis žmonių apie tai girdėję ne daug. Kokie pagrindiniai tokio gyvenimo būdo principai ir tikslai?

Pagrindinis šio judėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų pasirinkimų įtaką aplinkai ir prisiimti atsakomybę už kasdienius sprendimus.

Pavadinimas „Zero waste“ dažnai suklaidina, nes pažodžiui tai reiškia visišką atliekų atsisakymą. Todėl didelė dalis žmonių šio judėjimo atsisako argumentuodami, kad visiškai neturėti nesugebės. Tiesos tame daug, todėl pasaulyje tokio principo judėjimą pradėta vadinti „Low impact“, t. y. mažos įtakos judėjimu. Taip akcentuojami net ir minimalūs išteklių eikvojimo ar atliekų kiekio mažinimo sprendimai. Suvokus, jog geriau daryti bent kažką, motyvacijos atsiranda kur kas daugiau nei keliant sau sunkiai pateisinamus lūkesčius. Svarbiausia – sąmoningai priimti kasdienius sprendimus ir pagal galimybes mažinti eikvojamų produktų bei sudaromų atliekų kiekį.

zero_waste_interjeras_0004_Zero_waste_miegamasis.jpg

 

Prieš keletą metų metėte sau iššūkį ir balkone mėnesį laiko laikėte šiukšles. Būtent po šio eksperimento nemažai lietuvių sužinojo apie jus ir, be abejo, „Zero waste“ filosofiją. Ko išmokote šio eksperimento metu?

Šis spontaniškas sprendimas tikrai sukėlė mano gyvenime perversmą. Didžiausia nauda buvo akistata su savo pasirinkimais. Supratau, kad jie niekur nedingsta, tik pakeičia savo formą ir nugula kitur. Vien dėl to, kad savo atliekų nematome, toli gražu nereiškia, kad baigėsi mūsų atsakomybė.

Priimdami kasdienius sprendimus mes ne tik reguliuojame rinkos ekonomikos paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir išleisdami pinigus palaikome savo vertybes. Todėl sustabdžiusi nuolatinį pirkimą visų pirmiausia turėjau pažinti save, pamatyti tai, kas man svarbu ir kokią aplinką kuriu aplink save. Supratau, kad man rūpi ne tik atliekos, bet visas gamybos procesas, pradedant naudojamais ištekliais, darbo jėgos etika, transportavimu, produkto kokybe, ilgaamžiškumu ir galimybėmis išvengti pakuotės arba ją rūšiuoti.

Po eksperimento kasdien judame vis toliau ir vis daugiau kasdienių pasirinkimų priimame sąmoningai, ilgai galvojame, renkamės, investuojame. Pirkdami buitinius prietaisus arba kitus daiktus, daug domimės ir renkamės kiek įmanoma kokybiškesnį produktą, kad šis būtų ilgaamžis ir džiugintų kasdien.

zero_waste_interjeras_0000_zero_waste_vonia.jpg

 

Gintare, ko reikia, kad žmonės „Zero waste“ ir jam prilyginamo minimalizmo principus pradėtų taikyti savo namų erdvėje ir kodėl apskritai reikalingas toks pokytis?

Minimalizmas ir „Zero waste“ panašūs, tačiau juos, mano manymu, labiausiai jungia sąmoningumas. Nesvarbu, ar gyvensime su mažu kiekiu daiktų, ar bandysime sumažinti atliekų kiekį – norėdami tai pasiekti, turime sprendimus priimti sąmoningai.

Sąmoningumo stoka visuomenėje yra daugelio problemų priežastis, bet jį gali sužadinti tik pačių žmonių noras gerinti gyvenimo kokybę. Dažnai žmonės bijo atsisakyti, nes mano, kad taip iš savęs atima. Tokia baimė suprantama, tačiau sąmoningas atsisakymas ne atima, o suteikia. Bene ryškiausiai juntamas palengvėjimas, kai sutaupome pinigų, įsigyjame kokybišką daiktą ar atsikratome šlamšto. Atsisakę prastos kokybės daiktų, suteikiame sau galimybę rinktis patvaresnį, kokybiškesnį ir praktiškesnį daiktą. Atsisakę maisto išsinešimui, neatimame iš savęs pietų, o suteikiame galimybę šiuos pietus ramiai suvalgyti kol jie dar šilti. Atsisakę kavos išsinešimui, gauname atokvėpio akimirką pasigardžiuoti šviežia kava.

Mažų pokyčių sukurta disciplina pati iš savęs suteikia daug pasitenkinimo – įgauname jausmą, jog esame savo pasirinkimų šeimininkai. Kai daiktų pasiūla dar buvo menka, turėti daiktų buvo prabangos ženklas. Tačiau net ir pasikeitus ekonominiams pajėgumams, žmonių suvokimas nepasikeitė – vis dar tikima, kad turėti daug daiktų – sėkmė ir prabanga. Bet šiandien jie atlieka atvirkštinę funkciją – užuot džiuginę ir gerinę mūsų gyvenimo kokybę, krūva nekokybiškų daiktų mus užgožia, apkrauna ir apsunkina mūsų buitį. Tik pradėję sąmoningai rinktis, už viską labiau vertindami kokybę, o ne kiekybę, mes galime atgauti laisvę nuo mus supančių daiktų.

Tačiau net ir mes savo šeimoje kaupiame daiktus – išliekamąją vertę turinčias knygas ir plokšteles. Pažvelgus į mūsų kolekciją minimalizmu nekvepia, tačiau tai pasirinkome sąmoningai ir apgalvojame kiekvieną į namus parsinešamą knygą ar plokštelę. Kitaip tariant, taip kuriame namuose kultūrinės, meninės ir mokslinės vertės kraitį. 

zero_waste_interjeras_0002_zero_waste_stilius.jpg

 

Smalsu sužinoti, kokius „Zero waste“ sprendimus esate pritaikiusi savo namuose?

Mūsų namuose svarbiausia taisyklė – vertybių atspindėjimas. Kiekvienas į namus patenkantis daiktas turi atitikti mūsų požiūrį pasirinkimais daryti kuo mažiau žalos gamtai ir žmogui. Dėl šios priežasties daiktus vertiname ne pagal jų vertę eurais, o pagal etinę ir ekologinę kainą. Etinei kainai priskiriame darbo jėgos aspektus, tokius kaip darbo sąlygos, užmokestis ir t. t., o ekologinei – išteklių kilmę, apdorojimą, transportavimą ir bendrą žalą gamtai.

Namuose stengiamės sukurti jaukią aplinką, kurią sudaro paskirtį turintys daiktai. Dekoracijas kuriame iš gyvų ir džiovintų augalų, mūsų ar draugų kurtų paveikslų, rankdarbių. Apšvietimas – jaukumo paslaptis, todėl kruopščiai atsirenkame net jo intensyvumą ir atspalvius. Stengiamės, kad namuose būtų mažiau, bet kokybiškų daiktų. Tai ypač svarbu virtuvėje, nes nuo to priklauso mūsų maisto ruošimo galimybės, o joms namuose skiriame išskirtinį dėmesį. Mėgstame platų maisto produktų pasirinkimą, todėl juos laikome sandariai ir tvarkingai, per vasarą žiemai patys prirenkame arbatžolių, džioviname ir šaldome vaisius ir grybus. Žinoma, rūšiuojame ir stengiamės į namus parnešti kuo mažesnį kiekį atliekų, planuojame atlikti ir kompostavimo eksperimentą.

O kokių daiktų, interjero detalių nerastume jūsų namuose ir kodėl?

Mūsų namuose tikrai nerastumėte gyvūninės kilmės produktų, nes jie neatspindi mūsų vertybės nedaryti žalos nei gamtai, nei žmogui. Taip pat nepamatysite ir plastikinių augalų. Visą gyvenimą augau augalus mylinčios šeimos apsuptyje, mačiau kaip juos augina ir puoselėja šeimos suaugusieji, todėl plastikiniai augalai man nepatinka.

Vizualiai plastikinės gėlės gal ir atrodo gražiai, bet jos lyg miražas apgauna akį ir sielą, atima, o ne sukuria žmogaus ryšį su gamta. Tamsiuose namų kampeliuose, kuriuose gyvi augalai augti negali, esu pridėjusi įvairių džiovintų sodo ir laukų augalų – jie suteikia kur kas nuoširdesnį įspūdį. Augindama natūralius kambarinius augalus stebiu, kaip jie auga ir keičiasi kartu su metų laikais. Atrodo, kad namuose visuomet vyksta gyvenimas.

zero_waste_interjeras_0005_zero_waste_interjere.jpg

 

Ką patartumėte norintiems pasitelkti fantaziją ir kūrybiškai pažvelgti į namuose jau esančius daiktus?

Paprasčiausias ir efektyviausias kūrinys – džiovinta laukinių gėlių puokštė. Vasaros pabaigoje ar rudenį išėjus pasivaikščioti po laukinę gamtą, galima prisirinkti pačių įvairiausių ir gražiausių lietuviškų augalų, kurie namams suteiks natūralaus jaukumo. Pajūrio akmenukų, smėlio, kriauklyčių ar kitų smulkių „suvenyrų“ iš gamtos taip pat galima saikingai pasirinkti ir dailiai įkomponuoti į žvakidę, smilkalinę ar papuošti kambarinius augalus. Namie turime sukūrę smilkalinę iš senos metalinės bačkos ir žvyro. Joje laikome plačią iš įvairių pasaulio kampų surinktą smilkalų kolekciją, o šaltuoju metų laiku gariname eterinius aliejus. Visa tai galima kukliai, bet efektyviai integruoti į namų interjerą ir kurti ne tik vizualinę, bet ir jutiminę namų aplinką.

Namie neturime televizoriaus, nes jis per daug įtraukia ir reikalauja daug dėmesio. Vietoje televizoriaus esame įkūrę mūsų vadinamą „muzikos altorių“, kuriame laikome stiprintuvą, patefoną ir plokštelių kolekciją. Muzika taip pat stipriai prisideda prie kuriamos namų atmosferos. Pagal nuotaiką, paros ir net metų laiką renkamės grojamą muziką namuose, o minimalus patefono dizainas neblaško, leidžia dėmesį sutelkti į save.

Norėčiau padrąsinti visus pamėginti patiems sukurti meno kūrinius. Mes toli gražu nesame menininkai, tačiau namie kuriame paveikslus pagal tai, kaip jaučiamės ir ko norime savo namams. Jei yra galimybė, verta pasistengti ir turimus daiktus pernaudoti arba restauruoti. Taip jie suteiks kur kas daugiau jaukumo ir daiktas pasidarys mums brangesnis. Namų poilsio kampelį sukūrėme iš pernaudotų sofos atlošų, pridėjome džiovintų augalų ir pagalvių, paklojome giminaitės rankomis megztus kilimus. Mums tai beveik nieko nekainavo, tačiau tapo vienu jaukiausių namų kampelių, kuriame dažnai leidžiame laiką.  

zero_waste_interjeras_0003_zero_waste_namai.jpg-2.jpg

 

Nuo ko patartumėte pradėti pokytį, norintiems prisijaukinti „Zero waste“ gyvenimo būdą? Kokius įpročius išsiugdyti lengviausia ir kaip rasti tam įkvėpimo?

Lengviausia pradėti nuo buitinių sričių – atliekų, energijos ir šilumos išteklių taupymo, vandens išteklių saugojimo ar aplinkai palankesnio transporto pasirinkimo. Vėliau galima imtis pokyčių tekstilės, asmens higienos ir mitybos srityse. Daryti galima labai daug, tačiau siūlyčiau kiekvienam pradėti nuo srities, kurioje manote, kad išsiugdyti naujus įpročius bus lengviausia būtent jums. Net ir paprastas įprotis į parduotuvę atsinešti savo daugkartinį maišelį yra gera pradžia. Neskubėkite versti savo gyvenimo aukštyn kojomis. Darykite tai pamažu, eksperimentuokite, tyrinėkite ir domėkitės, nes supratę, kodėl taip gyventi verta noriau sieksite geresnio, lėtesnio ir kokybiškesnio gyvenimo. Kalbėkitės apie tai su aplinkiniais – daug gerų patarimų ir minčių galime pasigauti tiesiog bendraudami ir įkvėpdami vieni kitus gyventi geriau. Einant laikui viskas taps kur kas lengviau, svarbiausia nuo kažko pradėti.

zero_waste_interjeras_0001_Zero_waste_virtuve.jpg

 

Kas jums teikia daugiausiai džiaugsmo, gyvenant „Zero waste“ gyvenimo būdą?

Smagiausia yra savęs pažinimas ir gebėjimas atspindėti tai savo aplinkoje. Kai sąžinė nurimsta, o sveikata pagerėja, sustoti priežasties nelieka. Žmonės ne visada supranta, kad atsisakę to, kas įprasta visuomenėje, mes atrandame naujų dalykų ir tai, kas geriausiai tinka mums. Pasaulio pakeisti negalime, o gal net ir neturėtume – esame atsakingi už save ir savo namus. Namai yra mūsų erdvė atokvėpiui, poilsiui, į juos grįžtame kūrybiškai išreikšti save ir atgauti vidinį balansą, todėl juos privalome kurti sau ir pagal save.

Gyvenimas tampa nuobodus, kai yra lengvas. Kartais mesdami sau iššūkį gyvenimui suteikiame spalvų. Svarbiausia – savęs neperspausti, neteisti ir suprasti, kad viskam savas laikas. Galbūt pradėsite nuo bambukinio dantų šepetėlio ar daugkartinio šiaudelio ir netrukus pamatysite, kad jau darote kur kas daugiau, nes tai džiugina. Viską, ką darau – darau dėl savęs. O kai gera man, tai persiduoda ir kitiems.

 

TOP 5 GINTARĖS PATARIMAI JAUKIEMS NAMAMS

  1. Pažinkite save ir namų stilių kurkite pagal savo skonį. Namus sukūrę pagal savo skonį ir poreikius, būsite labiau jais patenkinti, nejausite poreikio jų nuolat keisti dėl vietoje nenustygstančių madų tendencijų.
  2. Naudokite istorijas turinčius daiktus. Pernaudokite senus ar priglauskite kitiems nebereikalingus daiktus. Taip ne tik sutaupysite, bet ir suteiksite daiktams savitą istoriją, jie taps jums vertingesni.
  3. Svarbiausia kokybė, o ne kiekybė. Nesvarbu, kiek namie turėsite daiktų, svarbiausia, kad kiekvienas iš jų jus džiugintų ir pažvelgus į daiktą jaustumėte, kad turite geriausią. Toks požiūris labai skatina įsipareigoti daiktus prižiūrėti, tausoti ir saugoti, kad ištekliai būtų kuo mažiau eikvojami, o namuose tarnautų kokybiški daiktai.
  4. Pasigaminkite patys. Ką nors pasigaminę patys, pastebėsite, kad šie daiktai įgauna išskirtinę vertę jūsų gyvenime. Jie tampa itin asmeniški, o kaskart į juos žvelgiant užplūsta pilnatvės ir pasitikėjimo savimi jausmas.
  5. Kurkite funkcionalius namus. Kokybiški, dailaus dizaino daiktai namuose gali tapti esminiais interjero akcentais, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir atlieka funkciją. Gerai apgalvokite, kaip naudosite namų erdves ir pagal tai parinkite baldus, prietaisus ir apšvietimą. Greitai pastebėsite, kad funkcionalios erdvės pačios iš savęs sukuria norą jose būti.