Rankų darbo baldai: svajoti negalima turėti

Kuria namų istorijas

Staliaus amatu M. Kaklauskas susidomėjo dar vaikystėje. Su savo seneliu kartu darbuodamasis ūkyje, jis dažnai į rankas imdavo pjūklą ir plaktuką, drauge tuomet perėmęs ir šeimos amatininkystės įgūdžius, patirtį bei tradicijas.

Užaugęs M. Kaklauskas išvyko gyventi į Londoną. Čia jis įsidarbino visame pasaulyje garsių baldų gamintojų „The Sofa and Chair Company“ gamykloje, kurioje dirbo ketverius metus. Taip M. Kaklauskas pradėjo savo profesionalaus baldžiaus kelią, kuriuo toliau žengė ir grįžęs į Lietuvą bei įkūręs nestandartinių baldų gamybos ir projektavimo studiją „Ambient boutique“.

„Pradžioje dvejojau, ar turėsiu užsakymų. Svarsčiau, kodėl žmonės turėtų pirkti rankų darbo baldus, kai rinkoje pilna masinės gamybos, gražių ir pigių alternatyvų. Tačiau su laiku toks požiūris pasikeitė. Randasi vis daugiau žmonių, kurie perka mano pagamintus baldus, nes nori turėti daiktus visam gyvenimui. Tai ir pigiau, ir smagiau. Mat šie gaminiai kuria namų istorijas, o kartu tampa svarbia gyvenimo dalimi. Kurdamas ir gamindamas baldus visada galvoju, kaip jie atrodys po 15, 20 metų? Ar išlaikys kokybę, dizaino unikalumą? Todėl prie gaminamų baldų dirbtuvėse praleidžiu daug valandų, apgalvoju kiekvieną detalę, nuglostau visus kampus. Noriu, kad žmonės, investavę į mano gaminius, jais džiaugtis galėtų ilgai“, – pasakoja M. Kaklauskas.

Gręžiasi į tradicijas

Kruopštus darbas, staliaus teigimu, į kiekvieną gaminį sudedamas ne veltui. M. Kaklauskui ypač svarbus tvarumas, todėl amatininkas įsitikinęs – baldus privalu naudoti kuo ilgiau. O prireikus jie turi būti lengvai restauruojami bei atnaujinami, bet ne išmetami ir keičiami naujais.

„Žinoma, daug patogiau bei pigiau yra užsisakyti baldus internetu. Juos kitą dieną turėti namuose, o vėliau, atsibodus, pakeisti kitais. Tačiau tokiu būdu baldai yra be emocijų, nekalbant jau apie jų kokybę ar tvarumą. Aš pats esu tradicijas mylintis žmogus. Man atrodo labai gražu, kai seniau kaime būdavo baldžius, puodžius ar kalvis, pas kuriuos žmonės eidavo, bendraudavo, užsisakydavo pagaminti daiktus namams. Tai suteikdavo bendruomeniškumo jausmą, šiek tiek sulėtindavo gyvenimo tempą, kasdienybei suteikdavo kokybės“, – sako M. Kaklauskas.

O to norinčiųjų šiandien, priduria jis, daugėja. Anot staliaus, žmonės vis labiau ima vertinti ryšį, bendravimą, artumą. „Jiems svarbu, kad tokie būtų ir daiktai – pagaminti ne mašinų, gamyklose, bet rankomis, su meile. Tuomet esame ir atsakingesni, mažiau vartojame, nes baldų nereikia greitai išmesti ar pakeisti. Jie kupini dvasios, kokybės, unikalumo“, – pažymi pašnekovas.

Meno kūriniais nevadina

Tokia gyvenimo ir amato filosofija besivadovaujančio M. Kaklausko dirbtuvėse darbas šiandien tiesiog verda. Užsakymų, kaip pats teigia, netrūksta, todėl baldžius vis dažniau gali imtis projektų, kurie – artimesni širdžiai.

„Anksčiau daugiau gamindavau korpusinius baldus. Jie dažniausiai būdavo labai sudėtingi, dideli. Klientai tiesiog nerasdavo, kas tokio sudėtingumo baldus pagamintų, o kartu apgalvotų mažas dizaino detales, sukurtų originalius gaminius. Tačiau šiandien nebesiveržiu jų daryti. Didesnis malonumas – užsibūti dirbtuvėse ir gaminti mažesnius užsakymus“, – tikina M. Kaklauskas.

Pažiūrėjus į juos, norisi staliaus darbus pavadinti meno kūriniais. Visgi pats M. Kaklauskas tai daryti kuklinasi.

„Taip apie savo baldus nedrįstu kalbėti. O jei juos kas nors pavadintų meno kūriniais, man būtų didžiulė garbė. Pats tiesiog darau tai, ką moku geriausiai. Myliu savo darbą ir džiaugiuosi, kai mano pagaminti baldai džiaugsmo suteikia kitiems“, – šypsosi M. Kaklauskas.