Ištrūkti į gamtą: kaip tai padaryti neišvykus iš šalies didmiesčių?

Žalieji Vilniaus plaučiai

Nors, atrodytų, visada skubantis, Vilnius vasarą kiek stabteli, išsivalo nuo transporto spūsčių ir atkreipia dėmesį į poilsiui skirtas miesto erdves. Jų vis daugėja keičiantis šalies sostinei ir vystant atskirus mikrorajonus, pavyzdžiui, Šnipiškes.

Šiame mikrorajone anksčiau dominavo mediniai gyvenamieji namai, geležiniai garažai, žvyrkeliai, tačiau dabar vyksta aktyvi vietos konversija – vystomi nauji daugiabučiai su žaliosiomis erdvėmis kiemuose, verslo centrų kvartalai, tvarkomi keliai, įrengiami dviračių takai ir kitaip atnaujinama infrastruktūra. Rajone kuriamos ir naujos žaliosios erdvės, kaip gausiai apželdintas „Drakonų pievos“ skveras ir 7,06 hektaro ploto Neries senvagės slėnis. Pastarajame esantys ežerėliai mena čia tekėjusią senąją upės vagą. Visai šalia – Japoniškas sodas: 4,9 hektaro laisvalaikio erdvė, suformuota aplink natūralų Šnipiškių ežerėlį.

Keliaujant arčiau Neries, atsipūsti kviečia Čijunės Sugiharos sakurų parkas ir sutvarkyta bei nemažai pramogų siūlanti upės pakrantė. Pačiame miesto centre, šalia Vilnelės, įsikūręs istorinis Bernardinų sodas. Atkurtas pagal XIX a. planus, jis žavi gėlynais, fontanais ir poilsiui skirtomis oazėmis. Kirtus Vilnelę – žaliasis Kalnų parkas su Trijų Kryžių kalnu, nuo kurio viršūnės atsiveria įspūdinga miesto panorama ir nuostabūs saulėlydžiai.

Vilnius taip pat stebina kone laukiniais regioniniais parkais pačiame mieste. Vienas tokių – Pavilnių regioninis parkas su įspūdingomis ledynų išgremžtomis griovomis ir trykštančiais šaltiniais. Čia pat – įspūdinga, aukščiausia šalyje Pūčkorių atodanga. Visai netoli miesto centro stūkso ir Verkių regioninis parkas su dvaro ansambliu, šaltiniu ir Kalvarijų kryžiaus kelio stotimis. Aktyvaus laisvalaikio centras pasivaikščiojimams ar pasivažinėjimui dviračiu, tikras Vilniaus žaliasis plautis – Vingio parkas. Jame veikia Vilniaus universiteto botanikos sodas. Dar vienas, tik gerokai didesnis, jo skyrius lankytojų laukia Kairėnuose.

Kauno ąžuolai ir upės

Svarbiausias antro pagal dydį šalies miesto pasididžiavimas – Ąžuolyno parkas. Jis didžiausias visoje Europoje, o vaikštant tarp šimtamečių įmanoma pasijusti lyg gyvame muziejuje. Čia pat – renovuotas ir ramiam poilsiui pritaikytas Dainų slėnis.

Kaunas tampriai susijęs su vandeniu. Anksčiau mieste veikę Hanzos pirkliai keliaudavo Nemunu, o dabar palei šią upę driekiasi ne tik atnaujintos krantinės, bet ir tvarkoma poilsiui idealiai tinkanti Nemuno sala. Platus takas aplink visą salą patinka pasivaikščioti išėjusiems miestiečiams, riedutininkams ir dviratininkams, o pačioje saloje galima šokti ir į baseiną bei aplankyti mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“. Simbolinėje vietoje, kur Nemunas susilieja su Nerimi, įrengtas Santakos parkas, iš kurio atsiveria puiki Kauno pilies panorama.

Žinoma, nereikėtų pamiršti laivybai idealiai tinkančių Kauno marių ir šalia esančio Panemunės šilo. Palei Nemuną besidriekiantis pušynas – tikra atgaiva kūnui ir sielai, leidžianti pasijusti lyg kurorte. Kaip ir Vilniuje, taip ir Kaune įrengtas botanikos sodas. Aukštojoje Fredoje įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas žavi ne tik augalų įvairove, bet ir išlikusiu dvaro ansambliu.

Klaipėda – ne tik apie jūrą

Jūros ir miškų malonumais leidžia mėgautis Melnragės bei Girulių miško parkas, kuriame žaliuojantis pušynas atsiremia tiesiai į paplūdimį. Parke galima ne tik gaiviai pasivaikščioti karštomis vasaros dienomis, bet ir pasitikti saulėlydį prie jūros. Keltu verta pasiekti Smiltynę, pasimėgauti baltomis kopomis ir Kuršių marių vaizdais.

Žaliųjų erdvių netrūksta ir pačiame uostamiesčio centre. Senųjų miesto kapinių vietoje įkurtas Klaipėdos skulptūrų parkas, kuriame eksponuojama daugiau nei 100 Lietuvos skulptorių darbų, yra lyg muziejus po atviru dangumi. Palei Danės upę atnaujintas skveras jau tapo modernia ir gyva miesto erdve su jaukiais takeliais, suoliukais, nuo kurių atsiveria vaizdas į upę bei legendinį laivą „Meridianas“. Pietinėje miesto dalyje esantis Sąjūdžio parkas gali būti vadinamas tikru aktyvaus laisvalaikio centru: jame netrūksta pramogų visai šeimai: nuo didžiulių vaikų žaidimų aikštelių iki laipiojimo parko, riedlenčių ir riedučių zonų.

Kokybiškas poilsis – ir Panevėžyje bei Šiauliuose

Dėmesį į žaliųjų erdvių vystymą vis labiau kreipia ir Panevėžys. Kadangi miesto tapatybė neatsiejama nuo Nevėžio upės, palei ją puikuojasi atnaujinta senvagės teritorija su moderniais takais, skulptūromis ir fontanais. Ne veltui tai populiariausia miestiečių susibūrimo vieta. Dėmesio vertas ir Skaistakalnio parkas. Ši istorinė miesto vieta žavi natūralumu ir ramybe, o takai, vedantys pro senus medžius ir tvenkinius, kuria idilišką atmosferą. Panorus aktyvesnių pramogų, siūloma paplaukioti čia pat esančiose Panevėžio mariose.

Šiauliai kviečia atsigaivinti grafų Zubovų (Didždvario) ir Šiaulių parkuose (šiame galima pažaisti ir diskgolfą), prie pat miesto esančių Rėkyvos ir Talkšos ežerų. Pastarojo pakrantė – tikra Šiaulių vizitinė kortelė. Šalia ežero nutiestas modernus pėsčiųjų ir dviračių takas, o lankytojus pasitinka garsioji „Geležinės lapės“ skulptūra. Rėkyvos ežero parke įrengtas medinis tiltas-takas ir apžvalgos aikštelė leidžia pasijusti lyg tyvuliuojančio vandens karalystėje. Saulėlydžio metu ši vieta tampa ypač žavinga ir pritraukia daugybę miestiečių bei miesto svečių.