2020-06-04
  • LT Articles

Karantinas trukdė ne visiems – kelininkams tuštesnėse gatvėse dirbti buvo lengviau

Koronaviruso pandemija paveikė ar net visiškai kuriam laikui paralyžiavo daugelį veiklų. Būta nuogąstavimų, kad dėl susiklosčiusios situacijos miestuose ims strigti ir infrastruktūros plėtros bei gatvių remonto darbai. Rangovų teigimu, nors kai kuriuos darbo organizavimo aspektus teko keisti ir imtis papildomų saugumo priemonių, infrastruktūros plėtros ir priežiūros darbai nesustojo. Tai, kad bent jau sostinėje darbai vyksta pilnu pajėgumu, patvirtino ir Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. Jo teigimu, karantino sąlygomis esant mažesniems eismo srautams kai kurie darbai vyksta netgi sparčiau.

Vykdantiems darbus – savivaldybės lengvatos

Anot V. Mitalo, pastaraisiais metais miesto kelių infrastruktūrai skirtos investicijos bei išskirtinai švelni žiema lėmė, kad šiltąjį sezoną Vilnius pasitiko geros būklės keliais, o avarinių, neatidėliotino remonto reikalaujančių vietų buvo nedaug. Dėl to dar labiau susikoncentruota į kelių infrastruktūros plėtros darbus.

„Vilniaus gatvių būklė yra išties gera, masinių remonto darbų po žiemos tikrai nereikėjo. Pagrindinis dėmesys skiriamas kelių infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui. Tam tikroms miesto teritorijoms sparčiai keičiantis, reikalinga ir atitinkama infrastruktūros plėtra. Šie darbai be didesnių trukdžių vyksta ir karantino metu“, – sako V. Mitalas.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, ypač pirmosiomis karantino savaitėmis ženkliai sumažėjus transporto srautams kelių asfaltavimo ir infrastruktūros įrengimo darbams atlikti buvo netgi palankesnės sąlygos nei įprastai. Dėl to savivaldybė skatino statybų ir kelių priežiūros įmones kuo didesnę dalį kasimo ar eismą trikdančių darbų atlikti būtent karantino metu, kai eismo srautai tam tikrais atvejais sostinėje buvo sumažėję dvigubai ar daugiau. Šiuo tikslu karantino metu ir 15 dienų po jo laikinai panaikinta vietinė rinkliava, kuri darbų vykdytojams įprastai taikoma tuomet, kai atliekami automobilių ir pėsčiųjų eismą trikdantys statybos darbai.

Ėmėsi papildomų saugumo priemonių

Tuo metu, Vilniaus gatvėse bei aplinkiniuose keliuose besidarbuojančios darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo direktorius Aurelijus Braželis sako, kad didžiausias iššūkis įgyvendinant infrastruktūros plėtros projektus karantino metu yra darbų organizavimas, atsižvelgiant į papildomus saugumo reikalavimus. Nepaisant to, anot A. Braželio, visi bendrovės vykdomi infrastruktūros plėtros ir remonto darbai vyksta pagal planą.

„Darbų saugai visuomet skyrėme didelį dėmesį, tačiau dėl pandemijos turėjome atsižvelgti į naujas grėsmes ir reikalavimus, skirti papildomas investicijas. Turbūt didžiausias iššūkis buvo darbuotojų transporto  į darbo vietas organizavimas, užtikrinant kuo mažiau žmogiško kontakto bei susirinkimai statybų objektuose, laikantis saugaus atstumo reikalavimų“, – sako „YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo direktorius.

Anot A. Braželio, papildomų iššūkių kyla ir nuotoliniu būdu planuojant darbus – sprendimų priėmimas tampa šiek tiek lėtesnis, tačiau didelės įtakos darbų vykdymui tai neturi. Be to, darbai karantino metu turi savų privalumų – dėl mažesnių eismo srautų daugiau darbų galima atlikti dienos metu, todėl darbuotojams nereikia dirbti naktį.

Apie remonto darbus informuoja net „Google“

Vilniaus miesto mero pavaduotojas V. Mitalas pažymi, kad visais atvejais kelių remonto ir infrastruktūros plėtros darbus siekiama organizuoti taip, kad jie kuo mažiau trikdytų įprastą miesto ritmą. Tam yra analizuojami eismo srautai tam tikrose miesto gatvėse bei jų pralaidumas.

„Be abejo, eismo apribojimų atliekant darbus išvengti nepavyksta. Tokiais atvejais stengiamasi laikinai kuo efektyviau nukreipti eismo srautus kitomis gatvėmis, o apie esamus apribojimus informuoti vairuotojus. Informacija apie miesto gatvėse atliekamus kelių priežiūros ir remonto darbus bei eismo ribojimus perduodama ir tokioms platformoms kaip „Google Maps“, kuriose vairuotojai realiu metu gali matyti informaciją apie eismo situaciją tam tikrose gatvėse“, – sako V. Mitalas.

Savivaldybės atstovo teigimu, daugeliu atvejų net ir didelio intensyvumo eismo arterijose darbus pavyksta atlikti be didesnių eismo trikdžių. Pavyzdžiui, vienoje judriausių sostinės Narbuto gatvių vykdant nuotekų surinkimo sistemos įrengimo darbus vairuotojai nepatyrė praktiškai jokių nepatogumų, nors darbai truko apie metus.

Vilniaus gatvėms – kasmet daugiau kaip 22 mln. eurų

Anot V. Mitalo kelių infrastruktūros remonto ir modernizacijos darbams pastaruosius keletą metų Vilnius kasmet vidutiniškai skiria apie 22,6 mln. eurų. Vieni svarbiausių darbų šiuo metu vyksta pietinėje miesto dalyje, kur vykdoma Žirnių ir Liepkalnio gatvių rekonstrukcija. Šis projektas pagerins miesto susisiekimą su Vilniaus rajonu ir palengvins transporto judėjimą Baltarusijos kryptimi.

„Didelis infrastruktūros projektas taip pat įgyvendinamas Pavilnio pusėje, kur ilgą laiką neišnaudotose miesto teritorijose kuriasi naujas modernus miesto rajonas. Čia yra tvarkoma Paplaujos gatvė, įrenginėjama šiuolaikinė naujojo rajono poreikius atitinkanti infrastruktūra. Taip pat verta paminėti stipriai besikeičiantį Šnipiškių rajoną, į kurį plečiasi miesto centras. Teritorijose ties Žalgirio gatve kuriasi nauji verslo centrai, statomi gyvenamieji namai, didėja gyventojų srautai, o esama infrastruktūra nebeatitinka dabartinių poreikių. Dėl to vykdomi modernizavimo darbai – tvarkomos gatvės, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – sako V. Mitalas.

Kelio darbai – pagal skandinaviškus metodus

A. Braželis pastebi, kad infrastruktūros vystymui miestų valdžia skiria vis daugiau dėmesio, mat nuo susisiekimo priklauso ne tik gyvenimo mieste kokybė, bet ir ekonominis potencialas, tvaresnis vystymasis.

„Patogus susisiekimas su miestu ir jo viduje neabejotinai yra viena iš miesto ekonominio augimo sąlygų. Efektyvi transporto infrastruktūra taupo laiką, finansinius ir materialiuosius išteklius, užtikrina sklandų prekių judėjimą, greitesnį paslaugų suteikimą, padeda pritraukti verslo investicijas. Tuo pačiu šiuolaikiška transporto infrastruktūra padeda sumažinti neigiamą transporto srautų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl to miesto pastangos gerinant sostinės kelių ir gatvių kokybę yra išties reikalingos“, – sako A. Braželis.

Jo teigimu, svarbu ne tik tai, kad infrastruktūros plėtros darbai vyktų sklandžiai, bet ir būtų atliekami laikantis aukštų kokybės standartų, nepamirštant darnios plėtros principų. Šiuo atžvilgiu, anot „YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo direktorius, jau lygiuojamasi į kolegas Skandinavijoje.

„Įgyvendindami infrastruktūros projektus, tokius kaip A14 kelio atkarpos rekonstrukcija, intensyvaus eismo gatvių - Geležinio vilko, Nemenčinės plento, Laisvės prospekto atkarpų remonto darbus, naudojame pažangius asfaltavimo metodus, skaitmeninės statybos ir kokybės valdymo sprendimus. Jie suteikia galimybę darbus vykdyti efektyviau, tvariau ir kokybiškiau“, – sako A. Braželis.

Taip pat jis pastebi, kad karantino sąlygoms švelnėjant ir didėjant eismo srautams, vėl aktualesni tampa vairuotojų supratingumo klausimai. Dėl to prašoma eismo dalyvių važiuojant kelio ruožais, kuriuose vyksta remonto darbai, būti atidiems, stebėti ženklus, sulėtinti greitį ir gerbti visų miestiečių patogumui besidarbuojančius darbuotojus.

Uždaryti