Studentų praktika – ar gali tapti tvirtos profesinės ateities pamatu?

Patirtys skiriasi kardinaliai

Iš Raseinių kilęs 22-iejų Leandras Nutautas studijuoti prieš ketverius metus atvyko į Kauno technikos kolegiją. Pradėjęs mokytis statybos inžinerijos specialybės, trečiajame kurse privalomąją studijų praktiką nusprendė atlikti tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovėje „YIT Lietuva“.

Ši įmonė nebuvo pirmoji, kurioje mokydamasis L. Nutautas praktikavosi. Prieš tai jis praktiką atliko kitoje statybų bendrovėje, o šiandien gali įvertinti įgytų patirčių skirtumus. 

„Jos skiriasi kaip diena ir naktis. Ankstesnėje įmonėje jaučiausi, kad esu vis dar studentas. Man skirdavo tik lengvus ir nesudėtingus darbus statybų aikštelėje, nebuvo jokių galimybių kilti karjeros laiptais“, – sako L. Nutautas.

Šiandien L. Nutautas iš praktikanto tapo statybos vadovo padėjėju, šioje pozicijoje dirba jau nuo vasaros pradžios.

„Pasidomėjęs įmonės įgyvendintais projektais supratau, jog čia turėsiu galimybę išmokti statybos naujovių, pažangių technologijų taikymo. Taip pat šioje praktikoje galėjau mokytis iš geriausių kolegų, susipažinau su įvairių sričių darbuotojų kasdienybe, kolegijoje įgytas žinias, visą išmoktą teoriją perkėliau į statybos aikštelę“, – dalijasi L. Nutautas.

Kruopšti atranka duoda vaisių

Pasak studentą priėmusios bendrovės „YIT Lietuva“ personalo direktorės Nerilės Naprienės, tokias patirtis pavyksta užtikrinti skandinaviška verslo filosofija. Be to, daugelis darbuotojų patys vertina partnerystės su studentais naudą. 

„Dirbdami visada puoselėjame savo vertybes: pagarbą, bendradarbiavimą, kūrybingumą ir veržlumą. Tikime ir pasitikime vienas kitu, kuriame įkvepiančią darbo aplinką, didžiulį dėmesį skiriame komandiškumui. Nuolatos siekiame, kad mūsų įgyvendinami projektai suteiktų erdvės dirbti ir tobulėti, todėl ieškome žmonių, kurie norėtų tokios profesinės kasdienybės. Šiandien statybų sektorius itin jaučia gerų, motyvuotų specialistų stygių, o studentų praktika yra puiki galimybė juos užsiauginti“, – teigia N. Naprienė.

Įmonė bendradarbiauja su šalies mokymo įstaigomis, studentus kviečia į pažintines bei darbo praktikas, atvirų durų dienas. N. Naprienės teigimu, per metus bendrovė iš viso priima apie 20 praktikantų, tačiau pastaruosius kruopščiai atrenka ir savo komandoje laukia tik labiausiai motyvuotų kandidatų. Paprastai apie pusę lieka dirbti toliau arba pakviečiame prisijungti vėliau, mokslo metų eigoje.

„Studentų atrankai skiriame ypač daug dėmesio ir laiko. Norinčiųjų praktikuotis būna daug – į vieną vietą visada turime bent kelis kandidatus. Tačiau atsirenkame tuos, kurie pasižymi ne tik aukštais akademiniais pasiekimais ar rekomendacijomis. Mums labai svarbūs ir asmeniniai tikslai, noras tobulėti, savo karjeros pradėti siekti nuo pradinio laiptelio. Jei studentas pripažįsta, kad kol kas neturi pakankamai profesinių žinių, bet yra užsibrėžęs jų įgyti, mums visada pakeliui. Gerus specialistus auginame kantriai, formuodami vertybes, ir tai duoda puikių rezultatų. Pusė praktikantų lieka dirbti ir turime sėkmės istorijų, kai studentai per 8-10 metų užauga iki statybų ar projektų vadovų“, – pažymi N. Naprienė.

Profesiją „matuojasi“ praktiškai

Su N. Naprienės nuomone, kad sėkminga praktika statybų sektoriuje gali tapti tvirtos profesinės ateities pamatu, sutinka ir Kauno technikos kolegijos Statybos inžinerijos studijų programos kuratorė Birutė Požėrienė. Jos teigimu, tokios patirtys besimokantiems yra labai naudingos.

„Verslas studentų motyvaciją ir norą praktikuotis priima labai palankiai, praktikantams suteikia galimybes augti bei tobulėti, užsiaugina trūkstamus specialistus.  O praktika įmonėje žmogui, kuris ateina iš mokyklos ar gimnazijos suolo, leidžia geriau pažinti pasirinktą profesiją. Taigi išlošia visi – verslas, būsimieji specialistai, kartu ir aukštosios mokyklos“, – mano B. Požėrienė.

Pasak žmogiškųjų išteklių specialistės N. Naprienės, praktikoje studentai gali pasimatuoti, kokia darbo sritis labiausiai tinka.

„Statybos aikštelė ypač tinkama apsispręsti, kur link veda profesinis kelias. Jis realiai išbando inžinieriaus, sąmatininko, projektų ar statybos vadovų profesijų kasdienybę. Tam suteikiame visas darbo priemones, kolegų pagalbą, ugdome žinias, patirtį, atveriame platų techninės bazės panaudojimo potencialą”, – sako bendrovės personalo vadovė.

Maždaug per dešimtmetį apie 40%  inžinerinio personalo įmonėje „užaugo“ nuo praktikanto iki statybos ar projekto vadovo, sąmatininko, statybos inžnieriaus, darbų vadovo ar konstruktoriaus. Per ilgus metus supratome, kad įmonei prasmingiau ir perspektyviau planingai ugdytis žmones, nei atsiradus laisvai vietai dėl darbuotojų rotacijos ar verslo plėtros ieškoti specialistų rinkoje. Užauginti žmonės nuosekliau perpranta sistemas ir procesus, išmoksta dirbti su naudojamais įrankiais, o svarbiausia, sklandžiai įsilieja į organizacijos kultūrą, perpranta vertybes. Tokie žmonės lojalesni įmonei, juos lengviau motyvuoti, nes jie ypač vertina augimą ir tobulėjimą, o taip pat noriai dalinasi savo įgytomis žiniomis su ateinančiais naujais studentais ir tokiu būdu prisideda prie įmonės vertybių ir bendruomeniškumo puoselėjimo.