Langas į gamtą: kaip paversti kiemą ir ramybės, ir bendruomenės oaze?

Lietuviams kiemas nėra tik laisvalaikio leidimo vieta – iš aplinkos tikimės įkvėpimo ir ramybės, erdvės bendravimui ir gausių želdinių. Nenuostabu – psichologų tyrimai rodo, kad žaliosios zonos padeda įveikti nerimą, o bendras rūpestis erdve stiprina ir bendruomenės ryšius.

Skirtingiems poreikiams – trys zonos

Nors gyvenantiems miesto ritmu žaliosios erdvės padeda išsaugoti ryšį su gamta, funkcionaliam kiemui apželdinimo ir vejos neužtenka. Vystydama kiemus, „YIT” korporacija jau ne vienerius metus tobulina savo kiemų koncepciją: tam, kad būtų patenkinti visi gyventojų poreikiai, kieme būtina suderinti tris skirtingas funkcijas – poilsio, aktyvaus laisvalaikio, žaidimų ir bendravimo.

Aktyviojoje gyventojams turi būti užtikrintos sąlygos mankštintis ir pasivaikščioti, joje taip pat įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės. Pavyzdžiui, projekto „Naujasis Skansenas” kiemuose bus nutiestas bendras bėgimo takelis, sujungiantis visus projekto namus į visumą ir kviečiantis aktyviai leisti laisvalaikį.

Socializacijos zona – erdvė susitikimams su kaimynais ir draugais. Dėl spartaus gyvenimo tempo žmonės ima labiau vertinti bendruomeniškumo, bendravimo ir artimos kaimynystės idėjas. Tam skirtos bendros susirinkimų vietos – suoliukai, pavėsinės, terasos, vietos iškyloms.

Ramioji zona skirta susikaupimui ir tylai. Bendras daugiabučio kiemas nepriklauso niekam ir kartu – visiems. Todėl kieme turi išsitekti ir ieškantys ramybės po darbo dienos ar savaitgalį. Ryškiausias to pavyzdys – projektas „Naujoji Rivjera“ Vilniuje, kurio kieme kiekviena detalė skirta atsipalaidavimui, meditacijai ar nerūpestingam skaitymui.

Paprastai šias zonas atskiria namai arba išdėstymas kiemo reljefe. Čia vienoje pusėje gyventojų laukia žaliosios oazės poilsiui, kitoje numatomos žaidimų ir sporto aikštelės, o per vidurį įsiterpia socializacijos zona.

Kas sudaro jaukaus kiemo mozaiką?

Aplinkos psichologai teigia, kad emocinę sveikatą užtikrina ne tik patenkintas žalių erdvių poreikis bei pokalbiai su kaimynais. Komfortui svarbūs ir kiti veiksniai – kiemo ryšys su miesto aplinka, spalvų ir formų dermė, reljefo įvairovė.

Integracija. Kiekvienas projektas – urbanistinio audinio dalis, todėl vizualiai ir patyrimiškai turi susilieti su juo. Projekte „Matau Vilnių“ tai atspindi atidumas nelygiam miesto reljefui, atveriančiam miesto panoramą, o Piliamiestyje – vingiuojančios upės kaimynystei.

Zonavimas. Nors kiemą patartina skaidyti į skirtingas zonas, jo koncepcija turėtų išlikti atvira. Kadangi jis kuriamas gyventojų poreikiams, jie turėtų siūlyti savo idėjas bei iniciatyvas, o kiemo funkcijos kisti atsižvelgus į jas. Taip kieme gali atsirasti treniruokliai, bendro naudojimo daiktų saugyklos ar net plotai miesto sodininkystei.

Spalvos ir formos. Pilka ir nyki spalvų paletė turi neigiamą poveikį žmogaus psichikai ir emocijoms, todėl kiemuose rekomenduojama spalvų, garsų ir formų įvairovė. Dalį jos užtikrina augalija, o likusį jaukumą sukurs žaismingi vaikų žaidimų aikštelės, kalvelės ar pavėsinių, suolelių ir kitų akcentų spalvos. Beje, kampuotos formos pasąmonėje gali kelti nesaugumo jausmą. Kurdami Piliamiesčio aplinką ypatingą dėmesį skyrėme būtent formos: griežtesnius sprendimus derinome su apvaliais ar aptakiais, o visa tai jungėme žaliaisiais želdiniais.  

Akcentai. Kiekviena miesto dalis turi išskirtinių savybių – vienur auga šimtmečius menantis parkas, kitur nauji būstai prisijungia prie istorinių pastatų. Pavyzdžiui, „Matau Vilnių“ projekte išsaugotos senosios alaus daryklos freskos, tačiau taip pat tausojami seni medžiai, sudarantys naujo kiemo šerdį.

Dėmesys miestų žaliosioms ir bendrosioms atspindi pasaulines tendencijas įsisavinti ir saviraiškai išnaudoti urbanistines erdves. Be to, tinkamai įrengtas kiemas ne tik gerina gyvenimo kokybę, padeda burtis bendruomenėms, bet didina būsto vertę.