Vasaros karščiai – jau čia pat. Kaip apsisaugoti išmaniai ir efektyviai?

Karščio bangos ir labai karštos vasaros nėra šių dienų prakeiksmas – nuo jų kentėjo ir mūsų senoliai. Vienas paprasčiausių, bet gana veiksmingas dar jų naudotas būdas apsisaugoti nuo karščio – pilni vandens kibirai ar moliniai ąsočiai. Iš jų garuodamas vanduo efektyviai vėsina orą. Karštį sugeria ir išlaikyti namuose drėgmę padeda tokie kambariniai augalai kaip sansevjera, fikusas, alijošius ir papartis. Tiesa, pernelyg daug drėgmės gali situaciją paversti kaip tik blogesne.

Turbūt iki šiol daugelio naudojamas itin senas metodas gelbėtis nuo karščio – namuose sudaromas skersvėjis ar šaltesnio oro įleidimas rytais ir vėlyvais vakarais. Gelbsti ir orą atvėsinti padeda atidarytų langų dengimas šlapiais rankšluosčiais. Taip pat neprikaitinti namų papildomai padeda maisto gaminimas be orkaitės ir viryklės, o kūną atvėsinti padeda maudymasis po šaltu vandeniu ir nuolatinis vandens gėrimas dideliais kiekiais.

Gelbėtis nuo karščio – ne taip ir brangu

Turbūt kiekvienas savo namų vėsinimui yra išmėginęs pastatomus ventiliatorius. Tiesa, jie veiks veiksmingiau, jei priešais juos bus indai su garuojančiu vandeniu. Oro cirkuliacijai namuose galima išmėginti išdėstant įvairiose namų vietose kelis ventiliatorius.

Vis populiaresni dėl savo kompaktiškumo ir mobilumo tampa modernūs nešiojami ventiliatoriai. Svarbu, kad dalį jų galima naudoti be elektros lizdo tiek namuose, tiek ir lauke. Vienas pigiausių ir paprasčiausių sprendimų – vos iki 20 eurų kainuojantys įrenginiai, kurie jungiami prie nešiojamo kompiuterio ar nešiojamos baterijos. Efektyviai vėsinti gali ventiliatoriai ant kaklo (angl. wearable fans). Šie įrenginiai užsideda paprastai ir patogiai ir turi kelias greičio opcijas. Kai kuriuose modeliuose integruota vandens garinimo funkcija. Tiesa, tuomet teks jau kiek plačiau atverti piniginę.

Karštis itin varginti gali nakties metu ir taip gerokai pabloginti miego kokybę. Nenorintys investuoti į šilkinius apvalkalus, gali sutaupyti įsigydami be elektros energijos šaldantį, aušinančio gelio pripildytą kilimėlį, kuris dedamas po pagalve. Taip pat – šiuo skysčiu pripildytas pagalves. Rinkoje yra ir aušinančių antklodžių bei paklodžių, kurios pagamintos iš specialiai tam skirtų audinių, pavyzdžiui, bambuko pluošto.

Nuo perkaitimo būtina apsaugoti ir namus

Namų vėsumas dažnai priklauso ir nuo interjero. Pavyzdžiui, vėsiau bus, jei namuose įrengtas LED apšvietimas ir naudojamos storos bei nuo saulės šviesos apsaugančios užuolaidos. Pastarąsias galima įsirengti su automatinėmis sistemomis, kurios valdomos per išmanųjį telefoną ar laikmatį – automatiškai užsitraukia esant karštiems orams ar tiesioginei saulei. Priklausomai nuo dydžio ir valdymo technologijos, tokia inovacija gali atsieiti vos kelis šimtus eurų.

Ganėtinai pigus sprendimas, kuris gali kainuoti ir iki 10 eurų už kv. metrą – nuo ultravioletinės saulės spinduliuotės apsaugančios langų plėvelės. Jos – skaidrios arba šiek tiek tamsintos ir yra klijuojamos iš vidinės lango pusės. Skaičiuojama, kad toks sprendimas gali sumažinti saulės spindulių kaitrumą net iki 70 proc., o ultravioletinių spindulių poveikį – iki 99 proc.

Maždaug 30 kartų brangesnis, apie 300 eurų už kv. metrą kainuojantis sprendimas – išmanūs langai, kurie reaguoja į padidėjusią lauko temperatūrą ar saulės spinduliuotę ir automatiškai tamsėja bei taip keičia šviesos pralaidumą. Tai Lietuvoje dar gana naujas sprendimas, kuris dažniausiai įrengiamas namų statybos ar renovacijos metu. Vėlgi, įgyvendinti tokio sprendimo šią vasarą gali ir nebepavykti, tad teks atsisukti į senolių išmėgintus ar naujoviškus, bet pigesnius sprendimus.