• Matau Kauną žurnalas
  • 2024-01-30
  • 48 peržiūros

Abraomas Mapu: pirmasis romanas hebrajų kalba, gimęs Aleksote

Šviesios Aleksoto gatvės saugo daugybės kauniečių prisiminimus: pirmuosius pasimatymus, lemtingus verslo susitikimus, svajingus pasivaikščiojimus. Visgi, panašiai prieš du šimtus metų jų grindinį kasdien mindė ir žymusis rašytojas Abraomas Mapu – pirmojo romano hebrajų kalba autorius.

Abraomas Mapu lietuvių neretai lieka užmirštas, o jo gyvenimo nuopelnus mena tik A. Mapu pavadinimo gatvė Kauno senamiestyje. Visgi, būtent šio rašytojo dėka Lietuva tapo pirmojo modernaus, pasaulietiško hebrajų romano tėvyne, o šis įvykis padarė milžinišką įtaką tolimesnei hebrajų literatūros raidai. A. Mapu romanai „Siono meilė“, „Samarijos nusidėjimas“ ir „Veidmainis” sukrėtė iki tol vien religija persmelktą žydų literatūrinę tradiciją ir suteikė jai pasaulietinių spalvų. Populiariausia knyga – „Siono meilė“, turėjo net 16 leidimų ir buvo be galo populiari žydų bendruomenėje, ypač tarp jaunimo.

Sakoma, kad knyga be galo žavėjosi žydų religinėse akademijose besimokantys studentai, kuriuos šis kūrinys įkvėpė liberalesniam požiūriui į religiją. Biblinio pasakojimo stiliumi aprašytas senovės Izraelio gyvenimas atskleidė Pažadėtosios žemės augalų, kvapų, vaizdų vizijas ir atskleidė Biblijoje slypinčias meilės istorijas. Visgi žydų religinėse akademijose šis romanas buvo visiškai nelaukiamas – ne vienas studentas buvo nubaustas už slaptą pasaulietiškojo kūrinio skaitymą. Tai nesutrukdė naujoms idėjoms plisti toliau: „Siono meilė“ išliko vienu paklausiausių kūrinių tarp miestų keliaujančių knygų prekeivių asortimentuose.

Žymusis romanas buvo parašytas ne kur kitur, o pačiame Aleksote. Šiltomis dienomis rašytoją būdavo galima rasti pavėsinėje ant Aleksoto kalno, kur jis sukūrė savo populiariuosius romanus „Siono meilė“ ir „Samarijos nusidėjimas“. Iš tiesų, šį statinį vadinti pavėsine būtų kiek klaidinga, nes jis buvo medinis, trijų aukštų ir be jokių sienų, o pirmąjame aukšte stovėjo stalas su suolais. Būtent todėl statinys vietinių Aleksoto gyventojų bei rašytojų bendruomenės buvo vadinamas ir pavėsine, ir veranda, ir bokštu ir net „Mapu būdele“. Dabar čia – parkelis, vis dar pritraukiantis žydus pasauliečius ir apie garsųjį rašytoją nedaug žinančius besivaikščiojančius kauniečius.

Nenuostabu, kad rašytojo užkurta literatūrinė revoliucija neapsiėjo be pasipriešinimo ar kontraversijų. Nors „Siono meilė“ ir kiti A. Mapu romanai buvo skaitomi Europoje, Vidurio Azijoje ir tarp žydų Apšvietos sekėjų, iš Lietuvos ortodoksų romanas susilaukė daug pasipriešinimo. Bibliniuose A. Mapu romanuose idealizuojama senovės žydų gyvensena ir negailima kritikos tuometinės Lietuvos žydų pažiūroms. Ypač kritiškas buvo trečiasis autoriaus romanas „Veidmainis“, po kurio išleidimo ortodoksai A. Mapu pradėjo laikyti priešu ir prikabino jam pravardę Mapkė.

Nepaisant pasaulinės šlovės ir daugybės kūrinių leidimų, nei vienas A. Mapu romanas taip ir nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. 2018 metais Kaune, galerijos „Ars et mundus“ kieme rašytojui pastatyta skulptūra, menanti šį charizmatišką, hebrajų literatūros tėkmės vingius pakreipusį, autorių. Belieka tikėtis, kad istoriškai be galo svarbūs bei literatūriškai puošnūs kauniečio Abraomo Mapu romanai vieną dieną prašnekės ir lietuvių kalba, kad galėtume tinkamai įvertinti šį išskirtinį rašytoją.