• Renkuosi namus
  • 2020-11-04
  • 447 peržiūros

Architektai: Rinktis tarp būsto funkcionalumo ir estetikos – tas pats, kas spręsti svarbiau valgyti, ar gerti

Tėvas ir sūnus architektai Kęstutis ir Džiugas Kisieliai – ne vieno visuomenei žinomo projekto autoriai. Architektai sako, jog svajodami apie naujus namus žmonės susikuria savo idealių namų sampratą, tačiau labai dažnai tenka ieškoti balanso tarp svajonių ir realybės. Projekto „Matau Vilnių“ kūrėjai įsitikinę, kad nekilnojamojo turto projektuose svarbi kiekviena, net menkiausia, detalė. Architektai atskleidžia, kas iš tiesų svarbu jiems patiems, vertinant naują būstą.

Kokie namų sprendimai ir funkcijos – patys svarbiausi?

Džiugas Kisielius. Svarbiausia būste – gerai suorganizuota ir pakankama natūrali šviesa. Daugelį interjero sprendimų galima lanksčiai adaptuoti, tačiau jei būstas bus tamsus, tai bus beprasmiška. Tai yra didžiausia gerai suprojektuoto namo vertybė.

Kas svarbiau – būsto ekonomiškumas ir funkcionalumas ar stilius ir unikalumas?

Džiugas Kisielius. Rinktis tarp būsto funkcionalumo ir estetikos – tas pats, kas spręsti svarbiau valgyti, ar gerti. Abu aspektai yra neatsiejami nuo kokybiškos ir jaukios aplinkos. Būsto funkciją papildantys estetiniai ir stiliaus sprendimai ilgainiui įrodo savo vertę ir tampa mada – daugelis juos noriai įgyvendina savo namuose.

Kęstutis Kisielius. Kiekvienas namo tipas turi skirtingus projektavimo principus ir galimybes. Todėl tai, kas įmanoma kuriant individualaus namo projektą, negali būti įgyvendinta daugiabutyje. Juolab, kad butų dydžius ir kitas savybes reglamentuoja statybos normos – dėl to ir daugiabučiai kartais gali pasirodyti panašūs. Architekto tikslas – sukurti tokiems namams išskirtinę tapatybę. O ir butai neskirstomi jaunuoliui, daktarui ar šeimai su šunimi, tad kiekvienam būsto individualumą tenka susikurti pačiam. Taip balkonas gali tapti ir darbo, ir poilsio, ir daiktų laikymo vieta – nelygu, kokia šeimininko vizija.

kkfoto.jpg

Kęstutis Kisielius

Ar sutinkate su teiginiu, jog veikliam miesto žmogui dideli namai nereikalingi, ar visgi erdvė ir komfortas yra neatsiejama bet kokių namų dalis?

Džiugas Kisielius. Jei paklausite šio klausimo senjoro, auksinio jaunimo, jaunos šeimos ar architekto – gausite visiškai skirtingus atsakymus. Bet kuriuo atveju, niekas nesvajoja apie namus, kuriuose stovi tik lova ir įrengtas kuklus vonios kambarys, todėl ir kitos funkcijos neturėtų būti pamirštos. Manau, kad daugelio idealių namų samprata yra didelis butas miesto centre su kiemą atstojančia terasa. Tai leistų suderinti nuosavo namo ir miestietiško gyvenimo privalumus, tačiau realybėje tokie sprendimai ne visada įmanomi, todėl svarbu įsivardinti asmeninius prioritetus.

Džiugas Kisielius

Kęstutis Kisielius. Būsto pasirinkimą turėtų nulemti konkretūs žmogaus ar šeimos poreikiai – jie gali kisti priklausomai nuo amžiaus, šeimyninės padėties, visuomeninio statuso, uždarbio ir daugybės kitų dalykų. Todėl išskirti visų trokštamą būstą sunku, juolab, kad dalims pasirinkimą lemia viešoji nuomonė – keičiame miestą į kaimą, įsigyjame sodybą ar žvalgomės į pajūrį. Natūralu, kad žmonės migruoja ir ilgesniam laikui apsistoja ten, kur gyvena šeima ar yra dirbama.

Kaip savo žinias architektai pritaiko projektuodami naujus namus, pavyzdžiui, „Matau Vilnių“ kvartalą? Kokie svarbūs architektūriniai sprendimai įgyvendinami jame?

Džiugas Kisielius. Tokio masto projektuose menkaverčių ar nesvarbių klausimų nėra. Planuotės vyksta viso proceso metu – kiekviena koncepcija ir detalė turi būti pagrįsta, gerai apgalvota ir suderinta su projekto kūrėjų komanda.

Kęstutis Kisielius. Gyvenamoji aplinka nesiformuoja savaime, jai būtinas tiek architekto, tiek bendruomenės indėlis. Architekto pareiga – sukurti tokią aplinką, kurioje būtų sudarytos sąlygos draugiškam gyvenimui ir bendravimui. Tai lemia jauki ir „apgalvota“ aplinka, reikiama aptarnavimo infrastruktūra ir draugiški santykiai su kaimynais. Toks buvo ir pagrindinis „Matau Vilnių“ tikslas, prie kurio išpildymo užtikrintai artėjame.

imageo7j0w.png

 

Kokioms būsto savybėms žmonės skiria nepakankamai dėmesio ir ką nepelnytai sureikšmina?

Džiugas Kisielius. Iki šiol žmonės per daug koncentruojasi į kambarių skaičių. Taip per medžius nesimato miško – bendros atmosferos ir erdvės pojūčio. Gajus įsitikinimas, kad tam tikrame plote turi tilpti atitinkamas kambarių skaičius, tačiau nepaisoma nei būsto orientacijos, nei jo vietos, nei patalpos plano. Kita vertus, kuo žmonės labiau gilinasi į būsto savybes, tuo išrankesni tampa – tai verčia pasitempti architektus ir statytojus, o tai kelia bendrą pasiūlos kokybę.

Kas žmones labiausiai vilioja renkantis naujus namus?

Džiugas Kisielius. Žmones labiausiai vilioja nauji namai su pilna apdaila, į kuriuos galima keltis gyventi iškart, vos pasirašius sutartį.

Kęstutis Kisielius. Perkant naują būstą, ne iškart matosi visi jo privalumai ir trūkumai. Vis dėlto jei ir po kiek laiko jame norisi gyventi toliau, tai yra geriausias kokybės požymis.

Vis didesniu faktoriumi renkantis būstą tampa ekologija. Ar atsižvelgiate į tai savo kuriamuose projektuose? Jei taip, kaip „žalumo“ faktorius atsispindi juose ir kokie kyla iššūkiai?

Džiugas Kisielius. Ekologija pirmiausia reiškia saikingą vartojimą, todėl pagrindinė ekologiško pastato savybė – jo visokeriopas ilgaamžiškumas. Tam įgyvendinti reikalingos itin kokybiškos medžiagos, tačiau didžiausia problema – aukštesnė jų kaina. O štai saulės baterijos, elektromobilių įkrovimo aikštelės, surenkamas lietaus vanduo ir kiti nebestebinantys sprendimai yra svarbus ekologiškumo priedas. Vis dėlto, itin svarbi ir jų išpildymo kokybė – tai lemiamas faktorius, ar ekologiškas namas iš tiesų bus tvarus.