• Renkuosi namus
  • 2020-09-13
  • 326 peržiūros

Iš „gyventi galima“ į „gyventi norisi“: kaip keičiasi gyvenimas Kaune?

Prieš keliolika metų menininkai Šiuolaikinio meno centre Vilniuje organizavo parodą „101,3 KM: konkurencija ir bendradarbiavimas“. Daugiausiai atgarsių sukėlė sostinėje kybojęs stendas su užrašu „Ir Kaune galima gyventi“. Šiandien pats plakatas jau virto tik smagia istorija, o ir jo žinutė nebeaktuali – vis daugiau žmonių atranda Kauną kaip gyvą miestą, kuriame patogu gyventi, lengva rasti aukštos kvalifikacijos darbą ir nestinga pramogų. Kuo vilioja pasikeitusi laikinoji sostinė?

Antrojo pagal dydį Lietuvos miesto istorija siekia Viduramžius. Vaizdingoje Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusi gyvenvietė jau tada turėjo savivaldos teises, o nuo XV a. vidurio čia veikė ir Hanzos lygos kontora. Beje, šios pirklių sąjungos dienos mieste švenčiamos iki šiol – tai bene didžiausia Kauno šventė, kurioje išsitenka ir Viduramžių riterių kovos, ir šiuolaikinės meno iniciatyvos.

KAUNAS.jpg

Turiningą istoriją liudija ir miesto architektūra. Eidami Kauno gatvėmis, galite pasigrožėti ir XIV a. gotika, ir veržlius tarpukario dešimtmečius menančiais Art Deco stiliaus pastatais. Kaunas žymus savo modernistine architektūra – per 6 tūkst. išlikusių pastatų šiandien įvertinti Europos kultūros paveldo ženklu ir sulaukė UNESCO dėmesio.

YIT.jpg

Vis dėlto Kaunas neužstrigo savo istoriniame pasakojime ir stengiasi prisistatyti kaip modernus miestas. Kauno miesto savivaldybė remia programą „Kauno startuoliai“, o tarp prioritetinių ekonomikos sektorių mieste išskiriamos medicinos technologijų, aviacijos, informacinių ryšių technologijų, automobilių komponentų ir kitos pažangios sritys. Impulsą miesto tapatybės vystymui davė ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ projektas, pasiūlęs keisti Laikinosios sostinės etiketę į Šiuolaikinės sostinės.

PUSRYCIAI.jpg

Nors Kaune kuriamos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, vien darbu gyvas nebūsi – žmogui reikalingos ir pramogos bei turiningas laisvalaikis. Ir čia miestas turi ką pasiūlyti. Gastronomijos mėgėjai gali mėgautis vėlyvaisiais pusryčiais Laisvės alėjoje ar miesto senamiestyje, o ištaigingas vakarienes siūlo tarptautiniu lygiu pripažinti restoranai. Mėgstantys tyrinėti urbanistines erdves Kaune ras unikalių sienų tapybos pavyzdžių, o kultūrinis gyvenimas tęsiasi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, daugybėje muziejų ar „Kaunas Jazz“ festivalyje.

 

KRANTINE.jpg 

Šalia kultūros ir istorijos – išskirtinė gamta

Kaune dera ne tik skirtingi istorijos laikotarpiai, bet ir harmoningai sugyvena žmogaus veikla bei žaliuojanti gamta. Išėjusiems pasivaikščioti sutvarkyta „Piliamiesčio“ projekto krantine, atsiveria ne tik įspūdinga Nemuno ir Neries santaka, bet ir kitoje upės pusėje esantis Kauno pilies ansamblis. Kokias žaliąsias miesto erdves vos per pusvalandį gali atrasti šio kvartalo gyventojai?

 

imagem9lmo.png

Santakos parkas

 Dažnai šis dviejų upių santakoje įsikūręs parkas laikomas Laikinosios sostinės širdimi. Čia išsitenka ir istoriniai paminklai, ir aktyvus laisvalaikis: šalia pilies Santakoje įsikūręs stadionas, vaikų žaidimų aikštelė, treniruokliai. Tai mėgstama kauniečių pasivaikščiojimų vieta, o žaliuojanti augalija kviečia surengti savaitgalio pikniką. Beje, planuojama, kad jau netrukus „Piliamiestį“ ir Santakos parką jungs naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, todėl leisti laiką čia bus dar patogiau.

 

Žaliakalnis

 Jau pats šio išskirtinio rajono pavadinimas simbolizuoja, kad gamta ir žaluma yra svarbi jo tapatybės dalis. Iš tiesų, ilgą laiką ši kalva buvo apaugusi žaliuojančių lapuočių giria, kurios palikuonys ir šiandien suteikia gaivų šešėlį įvairiems modernizmo paminklams. Tarpukariu sparčiai besivystantį Žaliakalnį pamėgo daugybė kultūros ir visuomenės veikėjų. Juk iš čia patogu laipteliais nusileisti tiesiai į Laisvės alėją, o atgal sugrįžti galima vienu iš dviejų veikiančių miesto funikulierių.

 

Ąžuolynas

 Pasivaikščiojimą ar pasivažinėjimą Žaliakalnyje užbaikite parke, kuriame auga per 700 ąžuolų – tai vienas didžiausių urbanistinių šių medžių masyvų Europoje. Tai mėgstama kauniečių rekreacijos, sporto ir laisvalaikio vieta, kurioje stovi paminklas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimui, atsiveria stulbinamas A. Mickevičiaus slėnio vaizdas, o šalimais esančiame Dainų slėnyje kiekvieną pavasarį suskamba lietuvių liaudies dainos ir šokiai.

 

krantine_kaunas.jpg

Dviračių takai

Lengviausia žaliąjį Kauną pažinti minant dviračio pedalus. Šia transportu priemone ne tik patogu važinėtis jau minėtuose parkuose, bet ir pasiekti atokesnes miesto vietas. Dviračių takai vagoja senamiestį ir Žaliakalnį, o iš „Piliamiesčio“ per valandą galite pasiekti ir toliau esančius Panemunės miško parką ar Pažaislį.

 

Tai tik kelios idėjos, kaip galima aktyviai praleisti laiką sparčiai atsinaujinančioje Laikinojoje sostinėje. Mindami dviratį, pažinsite išskirtinį šio miesto gatvės meną, pasieksite populiariausias lankytinas vietas ar muziejus. Jūsų lauka Nemuno sala, toliau nuo miesto centro esantys Kalniečių, Šančių ir Dainavos parkai ar Kauno botanikos sodas. Pažinkite atjaunėjusį ir anksčiau neregėtą Kauną ir įsitikinsite, kad čia norisi gyventi.

Parašykit mums

Pažymėti butai ()

Jums patiko šie butai

Nėra pažymėtų butų

Sutinku, kad mano asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, el. pašto adresas) būtų naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais.

Mūsų komanda

Monika Matulytė
Pardavimų vadovė Vilniuje
Rita Čiuplienė
Pardavimų vadovė Vilniuje
Viktorija Rinkevičienė
Pardavimų vadovė Vilniuje
Gintvilė Jankūnienė
Pardavimų vadovė Kaune
Vaida Pocienė
Pardavimų vadovė Kaune
Aurelija Mockuvienė
Pardavimų vadovė Klaipėdoje
Uždaryti