Pretenzinga minimalizmo priešingybė – maksimalizmas: kičas ar menas?

Daugiau, garsiau, ryškiau

Harmoniją ir ramybę suteikiantis minimalizmas, atkeliavęs iš japoniškos ar skandinaviškos kultūros, atrodytų, nepajudinamai įsitvirtino daugelio interjeruose. Tačiau dalis žmonių laikosi principo, jog mažai yra per daug nuobodu. Todėl jie savo namus nudažė ryškiomis spalvomis, į asmeninę erdvę įsileido išraišką, dinamiką ir atsisveikino su, kaip patys tiki, gyvenimo pilkumu.

Šių žmonių interjeruose įsivyravo maksimalizmas. Stilius, kuriam per daug – nebūna. Galybė sunkių, antikvarinių baldų, porcelianinių dramblių kolekcijos ar taksidermijos kūriniai, tigro raštų kailiniai kilimai, spalvingos šilko pagalvėlės ir impozantiški paveikslai. Maksimalizmas reiškia visko daugiau, garsiau, ryškiau. Tai interjeras, kuriame dažniau kaupiausi dulkės, bet ne nuobodaus gyvenimo debesys.

Revoliucija maištaujantiems

Maksimalizmas yra revoliucionierius, maištautojas, ne standartas. Sunku rasti šį terminą interjero dizaino krypčių klasifikacijoje, nes jis ten ne visada yra. Tačiau maksimalizmas mėgsta namus, kuriuose maišosi skirtingi stiliai, harmoningai derinami vienas su kitu.

Todėl tokiame interjere galima sutikti BOHO elementų, pramoninio dekoro, industrinių detalių, etninių bruožų. Jei namams trūksta jaukumo, šią emociją sukuria tekstilė ir ryškūs akcentai. Pabodo įprasta klasika. Ją papildo modernas. Taigi maksimalizmą galima pavadinti chaosą slopinančia eklektika. Kaip šioms stichijoms sekasi derėti tarpusavyje, žino tik drąsūs maksimalistinių namų šeimininkai.

Vienintelė taisyklė – jokių taisyklių nėra

Maksimalizmas yra apie kūrybą, laisvę, individualumą ir saviraišką. Todėl tokioms asmenybėms negalioja jokios taisyklės. Šis stilius leidžia mėgautis beribėmis interjero dizaino galimybėmis ir nesukti galvos, ką pagalvos kiti.

Kaip tai atrodo praktiškai? Ant seno antikvarinio staliuko stovi masyvi lempa su antikinėmis kolonomis. Šalia jos – gigantiškas aksominis fotelis, puoštas aukso spalvos tigro letenomis. Po šiais baldais patiestas bohemiškas, spalvotas kilimas, ant kurio netvarkingai numestos šilkinės pagalvėlės.

Norint visa tai suderinti, neužtenka išmanyti apie interjero dizainą. Privalu jausti, kas ir kaip dera, kokią bendrą nuotaiką sukuria. Todėl maksimalizmas gali būti kičinis menas arba meninis kičas. Tačiau net ir didžiausia iš pažiūros atrodanti beskonybė kartais tiesiog pritrenkia.   

Alsuoja 90-ųjų dvasia

Maksimalizmas interjeruose dominavo iki 1990-ųjų. Šis laikmetis, kurio populiarumas vis dar neblėsta, reiškė laisvę, gyvybę, individualumą. Vėliau maksimalizmas iš interjero pasitraukė, o šiandien grįžo dar didesne jėga.

Jos sužavėti, šio stiliaus gerbėjai įkvėpimo semiasi iš daugelio šaltinių. Vienas jų – maksimalizmo ikona Tony Duquette. Šis amerikiečių menininkas, kūręs teatro scenai ir kinui, apie savo darbą yra pasakęs: „Dekoruodamas kambarį, dirbu tarsi dailininkas, tapantis drobę. Naudoju pagalvėles, kiniškus lakus, užuolaidas ir užtiesalus, kad paryškinčiau pagrindinę kompoziciją“.

Todėl maksimalizmą pavadinti menu arba kiču galime kiekvienas skirtingai. Juk turime laisvę interpretuoti, kurti, spręsti.