Unikalūs darbai iš kartono: lietuvis dizaineris išgarsėjo visame pasaulyje

Šaltinis kūrybai – ir konteineriai

Vilniuje esančioje D. Žukausko dirbtuvėse gimstantys originalūs kūriniai šiandien puošia ne tik lietuvių namus – jie keliauja po visą pasaulį. Netikėtas eksperimentas, išbandytas namų virtuvėje prieš daugiau nei dešimtmetį, tapo pagrindine, netgi užsienyje interjero dizainerį garsinančia, veikla.

„Australija, Prancūzija, JAV, Singapūras. Tai – tik dalis šalių, į kurias siunčiu savo darbus. Prieš penkerius metus „Sheraton“ viešbutis Katare, Dohoje, užsisakė 50 žvakių žibintų. Buvo didelis užsakymas“, – prisimena D. Žukauskas.

Anot dizainerio, vieni jo kuriamus staliukus, šviestuvus ir kitas interjero detales vertina dėl formų ar faktūrų. Kiti – stebisi šių darbų kilme. Tretiems, pasakoja D. Žukauskas, labai artima tvarumo tema, nes savo kūriniais jis siunčią aktualią žinutę – medis gyventi gali tris gyvenimus.

„Savo darbams naudoju niekam nebereikalingas kartono atliekas – senas dėžes, kiaušinių pakuotes, tualetinio popieriaus tūteles. Visa tai turiu pats. Kai medžiagų pritrūksta, aplankau šalia mano dirbtuvių esančios reklamos agentūros konteinerius. Savo darbus šveičiu švitriniu popieriumi, tai neišmetu ir jo. Panaudojęs – pritaikau kūrybai“, – sako D. Žukauskas.

Primena akmenį ar medį

Interjero dizainerio sukurti darbai yra pelnę ir prestižinių apdovanojimų. Tačiau D. Žukauskas, savo kūrinius pristatantis ir „Instagram“ paskyroje „donatas.dnt“, vertinamas ne tik dėl meninių įgūdžių. Tvarūs menininko darbai puikiai dera šiuolaikiniuose, moderniuose interjeruose.

„Pačioje pradžioje norėjau kurti tai, kam nereikia didelių dirbtuvių, sudėtingos technologijos ar įrangos. Pavyzdžiui, keramikai degti būtina krosnis. O aš svarsčiau, ką galėčiau sukurti savo namų virtuvėje. Taip ir gimė šių darbų idėja“, – teigia jis.

Namų virtuvėje prasidėjęs D. Žukausko menas augo, tobulėjo, populiarėjo. Todėl dizaineris persikėlė į dirbtuves, kuriose pagal specialią, paties sukurtą, technologiją perdirbtos atliekos virsta kieta mase. Pastarąją menininkas vėliau lipdo ir šlifuoja.  

„Kai jau pagaminu medžiagą savo darbams, ši masė būna labai kieta. Ją lyginčiau su medžiu ar akmeniu. Tačiau galutinis rezultatas – lengvas, o kartu – modernus, šiuolaikiškas, lengvai pritaikomas skirtingiems interjerams. Be to, iš šios medžiagos galiu sukurti beveik bet kokią formą. Popierius, maišomas su klijais ir kitais priedais, galiausiai tampa kietas tarsi medis. Jis turi ir panašią spalvą, tekstūrą“, – pažymi D. Žukauskas.

Misija – kilni

Iš pradžių ši kūryba buvo panašesnė į eksperimentą ar žaidimą, sako menininkas. Tačiau dabar ji užima visą D. Žukausko dienotvarkę – šiai veiklai prireikia nemažai kantrybės, nes pagaminti kūrinius užtrunka ir keletą mėnesių.

„Tik pradėjęs kurti, labiau buvau susitelkęs į savo darbų formas, plastiškumą, kūrybinę koncepciją. Tačiau šiandien tvarumo tema man tampa vis aktualesnė. Būna, nusiperki naują didesnį daiktą ir, jį išpakavus, lieka daug popieriaus, plastiko, pakuočių. Visa tai, dažniausiai, išmetama. Visgi pats turiu tikslą bent dalį šių atliekų panaudoti prasmingiau. Pastebiu, kad ir kitiems natūralumas, tvarumas tampa vis svarbesni. Todėl džiaugiuosi, kad medis ir toliau gyvena mano darbuose. Tai – labai įkvepia“, – prisipažįsta D. Žukauskas.